Aprašymas
Dėlionė Žvaigždėta naktis Vincent van Gogh (Vincentas van Gogas) 5000 detalių
Šis paveikslas laikomas vienu geriausių Van Gogho darbų ir yra vienas labiausiai pripažintų Vakarų kultūros istorijoje.
Ankstyvajai Vincento van Gogo kūrybai būdingi vargingų žmonių gyvenimo vaizdai (pvz., paveikslai „Valstietės portretas“ arba „Bulvių valgytojai“).
Nutapė nemažai peizažų, natiurmortų. Šie Vincento van Gogo paveikslai realistiniai, tamsaus kolorito.
Šio laikotarpio Van Gogo kūrybai įtaką padarė F. Milė, J. H. Mariso, A. Mauvė. Dailininkas savo kūrinius pasirašinėjo tik vardu Vincent.
Svarbus Vincento van Gogo kūrybos šaltinis – gamta.
Jo kūrybos tikslas – spalvomis ir išraiškingais potėpiais perteikti daiktų ir reiškinių esmę, įamžinti ne tai, kas atsitinka, o tai, kas tipiška.
Spalvomis jis tapė ir modeliavo formas, kūrė ritmą, apibrėžė proporcijas ir erdvinius santykius.
Kartais dideli spalviniai plotai apvedami gyvu, neramiu kontūru.
Vėlyvuosiuose dailininko darbuose gamtos grožis įgauna tam tikro grėsmingumo, liūdesio, nors koloritas išlieka raiškus. Atsiranda ekspresyvi formų deformacija, stiprinanti dramatizmo nuotaiką.
Kūrybai būdinga spalvos ir piešinio sintezė, ekspresyviai iškreiptos formos, vyrauja raudona, violetinė, sodri geltona spalvos – jos turi simbolinę prasmę, išreiškia vidinį nerimą (pvz., „Žvaigždėta naktis“, „Daktaro Gašė portretas“, „Kviečių laukas su varnais“).
Garsieji jo darbai, vaizduojantys kėdę, porą batų, javų lauką ir varnus, rodo, kad kasdieniški, žinomi ir įprasti daiktai gali būti „pakelti“ iki simbolių ir vidinės įtampos, emocijos veikiama forma gali pasidaryti iškalbinga.
Ta linkme vėliau pasuko ekspresionistai. Vincentas van Gogas sukūrė daugiau nei 800 drobių ir 1100 piešinių, bet tik vieną paveikslą – „Raudonieji Arlio vynuogynai“ – pardavė būdamas gyvas.
Žymesni darbai
- Bulvių valgytojai (1885 m.)
- Naktinė kavinė (1888 m.)
- Žvaigždėta naktis virš Ronos (1888 m.)
- Raudonieji Arlio vynuogynai (1888 m.)
- Saulėgrąžos (1888–1889 m.)
- Miegamasis Arlyje (1888 m.)
- Autoportretas su aprišta ausimi (1889 m.)
- Žvaigždėta naktis (1889 m.)
Kūrybinė viršūnė ir mirtis Prancūzijoje
1886 m. kovo 1 d. Vincentas van Gogas atvyko į Paryžių.
Jis gyveno kartu su broliu Teo Monmartre ir mokėsi akademinio dailininko Fernano Kormono studijoje.
Joje susipažino su A. de Tulūz-Lotreku, L. Anketenu ir E. Bernaru.
Pastarieji jį supažindino su tų laikų Paryžiaus daile: impresionizmu, neoimpresionizmu, kluazonizmu.
Vincentas susipažino su P. Gogenu, kurio paveikslų pardavėju buvo Vincento brolis Teo. Paryžiuje Vincento van Gogo paletė pašviesėjo, jis išbandė įvairius stilistinius sprendimus, tapė šviesaus kolorito miesto vaizdus, peizažus, portretus.
Šiuose darbuose žymi impresionistų, P. Sezano kūrybos, japoniškų medžio raižinių įtaka.
Vincentas tikėjosi užsidirbti tapydamas portretus ir praktikavosi tapydamas save veidrodyje.Paryžiuje Vincentas sukūrė bent 24 savo autoportretus iš 47 ir pirmuosius „Saulėgrąžų“ paveikslus.
Jo draugu tapo meno ir dailės reikmenų pardavėjas „tėtušis“ Tangi, kuris savo parduotuvėje eksponavo Van Gogo paveikslus; dailininkas nutapė jo portretą.
Vincentas van Gogas, pastele piešė Anri de Tuluz-Lotrekas, 1886 m.
Pagrindinę meninės išraiškos priemonę – šviesias, nepaprastai ryškias spalvas – Vincentas van Gogas atrado tik 1888 m. vasario mėnesį persikėlęs gyventi į nedidelį pietų Prancūzijos miestelį Arlį, kur prasidėjo brandžiausias jo kūrybos periodas.
Per apie 15 mėnesių (444 dienas) dailininkas sukūrė 200 aliejinių paveikslų ir daugiau nei 100 piešinių.
Tai buvo brandžiausias, tačiau neilgas aukščiausio kūrybinio pakilimo laikotarpis.
Jo tapybos kūrinių spalvos tapo ekspresyvios ir intensyvios, naudojami taškai, linijos, potėpiai sukūrė tapybos vaizdą, artimą grafikai.
Kodėl Van Gogas išvyko į Arlį, lieka neaišku. Žiemos metu jis Paryžiuje sirguliavo, bendras gyvenimas su broliu Teo kėlė įtampą ir Vincentas tikėjosi, kad pietų Prancūzijos šviesa, kraštovaizdis bus artimi jo mėgstamų japoniškų estampų vaizdams.
Kai 1888 m. vasario 20 d. Vincentas atvyko į Arlį, mieste siautėjo sniego pūga.
Atėjus pavasariui dailininkas nutapė 14 žydinčių medžių vaizdų.
Birželį lankėsi pietų Prancūzijos pajūryje, tuo metu jo tapyboje impresionistinės dailės bruožai pranyko užleisdami vietą Van Gogo asmeniniam stiliui.
Dailininkas susidraugavo su paštininku Žozefu Rulenu.
Jis nutapė daug paštininko ir jo šeimos narių portretų.
1888 m. rugsėjo 18 d. Vincentas persikraustė į „geltoną namą“ Lamartino aikštėje.
Jis puoselėjo viltį, kad ši buveinė taps naujos menininkų kolonijos centru, kurios lyderiu jis matė P. Gogeną.
Jo brolis Teo sutarė, kad jis apmokės P. Gogeno gyvenimą Arlyje už keletą paveikslų. Polis Gogenas atvyko į Arlį 1888 m. spalio 23 d.
Jis apsigyveno pas Van Gogą „geltonajame name“ ir iš pradžių menininkai sutarė, tačiau vėliau pradėjo ryškėti skirtumai tarp jų asmenybių charakterių, požiūrių į dailę, tapybos metodų.
P. Gogenas nekentė Arlio ir neslėpė, kad jis nesiruošia ilgai jame užsilikti.
Kūryboje P. Gogenas naudojo tapybą iš atminties, vaizduotės ir vertė Van Gogą tapyti lygiai taip pat, šaipėsi iš jo, kad jis priklausomas nuo tapybos objekto turėjimo prieš akis. Menininkų santykiai vis prastėjo.
Gruodžio viduryje P. Gogenas padovanojo Van Gogui jo portretą, kuriame Vincentas pavaizduotas tapantis saulėgrąžas.
Pasak legendos, Van Gogas paveikslą apibūdino žodžiais: „iš tiesų tai esu aš, tik išprotėjęs“.
Po to Van Gogas bare sviedė stiklą absento P. Gogenui į galvą.
Dailininkai lygtai susitaikė, tačiau, pasak P. Gogeno, gruodžio 23 d. jis buvo išėjęs pasivaikščioti po vakarienės ir pajuto, kad yra sekamas.
Atsisukęs pamatė Vincentą su skustuvu rankoje.
Neatlaikęs Gogeno žvilgsnio Vincentas nusisuko ir nuėjo.
P. Gogenas nesiryžo grįžti į „geltoną namą“ ir naktį praleido viešbutyje.
Ryte jis „geltoname name“ rado policijos pareigūnus ir miesto smalsuolius.
Vincentas buvo išgabentas į Arlio ligoninę.
Prieš tai vakare jis nusirėžė dalį kairės savo ausies ir nuėjęs į viešnamį ją atidavė prostitutei Rašelei „saugoti“.
P. Gogenas apie įvykius pranešė telegrama Vincento broliui Teo, kuris atvyko vienai dienai į Arlį ir gruodžio 27 d. kartu su P. Gogenu išvyko į Paryžių.
Vincentas iš ligoninės buvo išleistas 1889 m. sausio 7 d. diagnozavus epilepsiją ir grįžo į „geltoną namą“.
Jis buvo vis labiau vienišas, jo draugas paštininkas Žozefas Rulenas išvyko gavęs naują postą Marselyje ir vasario 4 d. Vincentas vėl buvo paguldytas į ligoninę dėl nunuodijimo persekiojimo manijos.
Joje jam girdėjosi balsai, rodėsi haliucinacijos.
Po 10 dienų tapytojas buvo išleistas.
Kaimynai jo bijojo, policija uždraudė grįžti į „geltoną namą“ bei keli miestiečiai pasirašė peticiją, reikalaujančią, kad dailininkas būtų uždarytas ar išsikraustytų iš miesto.
Vasario 25 d. jis vėl paguldytas į ligoninę.
Kovo pabaigoje Vincento sveikata pasitaisė.
Jį aplankė Polis Sinjakas, kartu jie grįžo į „geltoną namą“, kurį rado neišplėštą.
Vincentas vėl pradėjo tapyti.
Po šių įvykių Vincentas toliau susirašinėjo su P. Gogenu, tačiau menininkai daugiau niekuomet nebesusitiko.
Van Gogui buvo sunku iškęsti vienatvę ir pasitaręs su vietos dvasininku jis nusprendė persikelti į Šv. Pauliaus psichiatrinę ligoninę, įsikūrusią senoviniame vienuolyne netolimame Sen Remi de Provanso miestelyje.
1889 m. gegužės 8 d. jis atvyko į Sen Remi ir išbuvo ligoninėje apie 1 metus laiko.
Pirmuoju joje sukurtu kūriniu buvo „Vilkdalgiai“ − paveikslas, kuris išsiskiria tarp visų Vincento sukurtų gėlių vaizdų.
Vienišą baltą žiedą jame galima traktuoti kaip dailininko personifikaciją.
Sen Remi periodo darbuose dailininkas pripildydavo paveikslo erdvę objektais vengdamas tuštumos.
Net ir tapyto dangaus atskiri potėpiai sudaro tarsi objektų, „plytų“, visumą.
Dailininkas tapė ligoninę, autoportretus, o leidus jam išeiti − kiparisus, alyvmedžius ir netoliese buvusią skaldyklą.
Taip pat grįžo prie senesnių kūrinių: tapė „Miegamojo Arlyje“ versijas ir nauja stilistika sukūrė paveikslą „Prie amžinybės vartų“, pagal dar 1882 m. publikuotą litografiją.
Jis taip pat kopijavo kitų dailininkų darbus: O. Domjė, Rembranto, Delakrua, F. Milė, G. Dorė.
Sen Remi Vincentas patyrė ramybės periodus, pertraukiamus ligos priepuolių.
Jis sukūrė vieną garsiausių savo paveikslų „Žvaigždėta naktis“.
1889 m. rugsėjį 11 jo paveikslų Teo rūpesčiu buvo eksponuoti Paryžiaus Nepriklausomųjų dailininkų draugijos parodoje ir buvo pastebėti kai kurių kritikų.
Olandų kritikas J. J. Isaäcson Nyderlandų spaudoje publikavo entuziastingą straipsnį apie jo kūrybą.
1890 m. sausį Van Gogo kūriniai įtraukti į Les XX draugijos parodą Briuselyje.
Prancūzų kritikas Albert Aurier publikavo pirmą esė apie dailininko kūrybą žurnale Mercure de France.
1890 m. sausio 31 d. broliui Teo ir jo žmonai Johanai gimė sūnus, kuriam jie suteikė Vincento Vilemo vardą.
Kovą už 400 frankų Briuselyje buvo parduotas paveikslas „Raudonieji Arlio vynuogynai“, kuris laikomas vieninteliu parduotu Van Gogui gyvam esant.
1890 m. gegužės 16 d. pagerėjus sveikatos būklei Vincentas paliko ligoninę Sen Remi, kurioje sukūrė 150 paveikslų, ir išvyko į Paryžių, kur tris dienas praleido su brolio šeima.
Paryžiaus triukšmas jį vargino ir gegužės 20 d. dailininkas persikėlė į Overo prie Uazos kaimą, kur jį prižiūrėjo daktaras Polis Gašė, pats tapytojas mėgėjas ir K. Pisaro, P. Sezano pažįstamas.
Tačiau liga tapytojo nepaliko, 1890 liepos 27 d. jis išėjo į laukus su molbertu tarsi tapyti ir šovė sau į krūtinę. Susižeidęs Van Gogas dar nušliaužė iki užeigos, kur jį rado daktaras Gašė.
Dailininkas mirė 1890 m. liepos 29 d. Tikėtina, kad žaizda nebuvo mirtina, o pagrindinė mirties priežastis buvo infekcija dėl neišimtos kulkos.
Overe Van Gogas sukūrė 70 drobių.
Brolio mirties palaužtas Teo van Gogas, kurio sveikata ir taip nebuvo labai gera, mirė po šešių mėnesių 1891 m. sausio 25 d.
Teo iš pradžių buvo palaidotas Utrechte, 1914 m. jo palaikai perlaidoti Overe prie Vincento.
Mėgaukitės „Žvaigždėta naktimi“ čia 5000 dalių dėlionės formoje iš „Eurographs“.
Ženkite į akinantį Vincento van Gogho pasaulį su „Eurographs“ dėlione „Žvaigždėta naktis“.
Įspūdingo 97.00 x 68.00 cm dydžio dėlionė pati savaime yra šedevras.
Jame yra 5000 sudėtingų detalių, todėl jame yra iššūkis, kuris sužavės įvairaus amžiaus galvosūkių entuziastus.
Šios dėlionės surinkimas yra tarsi žengimas į menininko mintis, kai atkuriate jo ikonišką šiuolaikinio ir modernaus meno kūrinį.
Nesvarbu, ar esate galvosūkių gerbėjas, ar van Gogho meno mėgėjas, „Žvaigždėtos nakties“ galvosūkis yra būtinas jūsų kolekcijos papildymas.
Pasinerkite į šio nesenstančio šedevro grožį ir atgaivinkite jį po gabalo.
Dėlionė pagaminta iš aukščiausios kokybės europietiško perdirbto mėlynojo kartono popieriaus ir atspausdinta augaliniu rašalu.
Smart-Cut™ technologija Šis aukščiausios kokybės galvosūkis džiugins ir mokys visus tuo pačiu metu
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar patyręs dėlionių rinkėjas, ši dėlionė suteiks pramogų ir daug atsipalaidavimo valandų.
Dėlionė Žvaigždėta naktis Vincent van Gogh (Vincentas van Gogas) bendras dalių skaičius: 5000
Dėlionė Žvaigždėta naktis Vincent van Gogh (Vincentas van Gogas) 5000 sudėtos išmatavimai: 97.00 x 68.00 cm
Dėžutės dydis: 30.50 x 25.40 x 7.50 cm
Amžius: 8-108+
Visas mūsų dėliones rasite čia.
Jei ieškote unikalių gaublių ir žemėlapių, aplankykite kitą mūsų el. parduotuvę www.gaubliai.lt.
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.